2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

jeigu kas leistu visa laika vaikscioti su ikistom ausinem, manau butu lengviau. Juk paprasciau,kai kasnors diktuoja mintis galvoj- nesvarbu angliskai, lietuviskai ar be zodziu. Zymiai geriau jauciuosi kai negirdziu savo minciu. Ka as apgaudineju, ten net ne mintys ,o padryki sakiniai ir zodziai. Taip sunku su savim pasisneket. Pavargau klausinet ,laukt atsakymo ir vistiek nepadaryt isvadu. Arba priejus kazkokio kompromiso vistiek elgtis taip kaip anksciau. As nesuprantu kaip zmones su savim neisproteja,nes as nebegaliu sugyventi. Tiesiog supratau, kad visame kame, esu didziausia problema, pikciausias priesas, didziausias demotyvatorius. Toks jausmas, kad kazkas po smegenu vingius laksto su kirvuku kokiu ir kapoja kapoja viska is eiles. Rimtai, zmones, kaip jums iseina? Zodziai kaip harmonija, balansas, susiturejimas, nuolankumas, stiprybe, atkaklumas, norai, siekis mano zodyne nebeegzistuoja. Paliubomu,kazkas istryne. Nes kai bandau kazka aiskinti, drasinti, mane kaip kokia sergancia isberia, vyksta atmestine reakcija ir as isvis nuleidziu rankas ,ir atidarau tarkim saldytuva. Su muzika pavyzdziui viskas paprasciau. Nesvarbu, kad einant gatve vos nepartrenkia masina arba negirdi, kaip pypsi tas pats saldytuvas, nes ne iki galo ji uzdarei. Su garsais galvoj (,kurie ne tavo skleidziami) ramiau. Megstu ignoruot, o ji geriausias ginklas padedantis eiti i ignoravimo kara. Ji dar ir didziausias ikvepimas, geriausias orgazmas, tavo dienos zenitas. Lenkiuosi pries ja ir spaudziu ranka tiems,kas jauciasi taip pat. Ka virpina garsai, nukrecia zodziai, padeda issiverkti arba juoktis iki tu paciu asaru. Dar megstu tuos, kas skaito knygas, dievina gerus filmus, supranta grozi, jaucia malonuma ziuredami i gerai sulietas spalvas , leidziasi kutenami zvakiu ir skaniu kvapu , ir duoda didele reiksme savo aplinkai. Gaila tik ,kad ne visi tokie

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą