2015 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

2015/ 17

Gyvenime paprastai vadovaujuosi puikiu šūkiu "Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau padarytų", ar kažkaip panašiai. Biblija, krikščionybė ar tikėjimas čia nieko dėti. Tiesiog man šitas pasakymas atrodo sąžiningiausias ir protingiausias ir realiai priklausantis tik nuo pačio žmogaus, t.y. tavęs pačio. Visi, mano galva, standartiniai " neperšokęs griovio, nesakyk op", ir "devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk" skamba ne tik juokingai, bet ir nepritaikomai. Arba aš tiesiog per daug vizualizuoju šitas mintis ir papraščiausi "įsitikink prieš darant kažką" arba "kol dar nepadarei, nesigirk" manęs gyvenime taip nesujaudina ir taip šventai nepatikiu, kaip pradžioje minėtuoju pasakymu. Aišku, būna slystu ir įvyksta tokių kataklizmų, jog ne tik kitam pridarau bedarydama, bet ir sau priviriu košės. Bet esmė slypi ne klaidose, tiesiog - dažnai kontempliuoju galvoje: o jeigu kažką padarai, ko nenorėtum, kad tau padarytų, bet nu pozna, padarei, tai reiškia, jog automatiškai - nori/nenori leidi tą pati daryti ir kitam žmogui? Ir nebūtinai su tavim, nu kad ir in general? Praktiškai prieš užmiegant tai ir tęsisuka mintyse, ir taip norisi surast atsakymą. Bandau sau kažkaip ir vaikiškai sudėlioti: jeigu tu darai, nors žinai, kad yra negerai, bet kartu žinai, kad negerai yra tik abstrakčiai ir iš esmės niekas nuo to nenukenčia, bet jei žinotum, kad kažkas kitas taip daro, pasijustum nesmagiai ir nelaimingai, ir gal net supyktum, ar tai turi sustabdyti nuo darymo? Ar čia įsivyrauja "niekas nežino, kad darai, tai kol darai tyliai, daryk, o tavo sąžinė pati atplaks tave, kada ateis išganymo metas?". Ar šiais laikas toks dalykas kaip sąžinė iš vis tapo nebemadingu?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą